Pildyk sms lenktynės – antras etapas
Jau rašiau apie pirmąjį šio renginio etapą – atranką miestuose. Vakar turėjau galimybę dalyvauti finale, kuriame susirungė 53 savo miestuose laimėję atrankas.
Truputis priešistorės. Pildyk SMS lenktynės – tai kasmet vykstantis renginys, kurį organizuoja Tele2 (anksčiau Partizanas už organizatorių pasirašydavo, kaip dabar, tiksliai ir nežinau). Viso šio renginio tikslas – išsiaiškinti, kas yra greičiausias SMS’ininkas Lietuvoje. Šįmet buvo jau trečias kartas, kai tai buvo sužinota. SMS lenktynės susideda iš dviejų dalių – atrankų miestuose ir finalo Vilniuje. Renginio metu dvi Pildyk komandos važinėja po Lietuvos mokyklas (ir gal ne tik mokyklas), kur atrenkami greičiausi miestų sms’ininkai. Nustatytą dieną rengiamas finalas, kuriame išrenkamas greičiausias iš greičiausiųjų.
Pernai pykau truputį už organizatorių klaidas. Šįmet panašių bėdų nebuvo nei vienos. Lenktynės vyko konkrečioje vietoje, į kurią patekti nebuvo jokių problemų. Viskas vyko Vilniuje, prekybos ir pramogų centre Ozas. Jauki tokia aplinka, be streso ten žmonės buvo (priminsiu: pernai teko pereiti per tarnybinį įėjimą, nedarbuotojams nežinomais keliais, o vėliau dar nebuvo leista išeiti).
Maloniai nuteikė ir tai, kad organizatoriai prisiminė mane, buvo gerai nusiteikę ir šiaip visi tokie draugiški.
Užsiregistravau 31 numeriu. Laukiau savo eilės, susipažinau tuo metu su Simonu (kuris šiais metais laimėjo pirmą vietą), susitikau su lenktynių senbūviu Gediminu ir dar kelis matytus veidus mačiau. Jau atėjus daugmaž mano metui rinkti tą ančiasnapį išgirdau vedėją sakantį “lenktynėms ruošiasi Arnas Šukys”. Maniau, kad mano vardas tik eilinį kartą buvo sumaišytas (kaip ir miesto atrankoje, kur buvau Marijumi) ir jau sakiau vedėjui, kad ne Arnas aš. O tas man sako, kad, pasirodo, ir Arnas, ir aš rungtynėse dalyvauja. Taip susipažinau su bendrapavardžiu ir panašiavardžiu sms’ininku.
Ančiasnapį surinkau per 51 sekundę. Tokio laiko užteko, kad patekčiau į superfinalą (beje, pasigirsiu, tai buvo geriausias laikas). Taip jau gavosi, kad į superfinalą pateko tas pats Arnas bei Simonas, su kuriuo prieš lenktynes dar tarpusavy lenktyniavom.
Prieš fiksuojant rašymo laiką, dar buvo duota minutė išmėginti lenktyninį telefoną. Per tą laiką ančiasnapį surinkau per 53 sekundes. Pasiūlė man teisėjas rinktis – arba palikti tas 53 sekundes, arba mėginti dar kartą. Nusprendžiau mėginti dar kartą. Antrą kartą rinkau, kaip man atrodė, gan greitai. Čia ir buvo įdomiausia dalis. Pasiekiau paskutinį žodį (uodegą), surinkau “uod”, spaudžiau krypties knopkę į dešinę, kad galėčiau greitai rinkti raidę E (na, žinot, D ir E telefone yra tas pats klavišas, o norint greitai du juos surinkti, reikia su kursoriumi “paeiti” į dešinę). Jau tiesiau rinkti reikalingą E, tačiau netyčia nuspaudžiau šalia esantį raudoną ragelį, kuris išjungia visą SMS rašymo programą. Programa su gražiu fade-out efektu išnyko, kaip ir visas mano mėginimas laimėti pirmą vietą.
Teisėjai sakė, kad kai surinkau tą “uod” buvo daugmaž 48-49 sekundės. Likusius keturis simbolius “egą.”, manau, būčiau surinkęs tikrai greičiau nei per dvi sekundes ir taip, ko gero, būčiau tapęs laimėtoju. Pirmą vietą laimėjęs Simonas ančiasnapį surinko per 51 sekundę – tokiu pat laiku, kokiu aš patekau į superfinalą.
Keistas labai jausmas, kai iki laimėjimo skiria vos keturi simboliai, kai jau manau, kad tapsiu laimėtoju ir viskas pyst tik ir išsijungia. Tikrai keistas. Kaip sakoma, from hero to zero
Anyway, sveikinu Simoną, tikrai gerai pasirodė žmogus. Ruošėsi jis nemažai, pelnytai laimėjo prizą. Tegul tik neišleidžia to laimėjimo nesąmonėms (čia kaip seno SMS’ų vilko patarimas
).
Išvada? Keturi simboliai man kainavo paskutinio skambučio šventės praleidimą bei dešimt tūkstančių litų.
Pamoka? Nespausti be reikalo raudonų mygtukų






